Wednesday, October 27, 2010

სოციალური მე–2 თავი

72-75

magaliTad, Tu Tqven fiqrobT , rom Zalian kargad erkveviT avtomobilebSi , gadamuSavdeba ki es informacia ufro kargi an ufro cudi SerCeviT informaciis, roca Tqven waxvalT manqanis sayidlad? Radeki da jakard ma gaarkvies , rom adamianebma ician naklebi vidre goniaT , da rom maTma arasworma darwmunebulobam sakuTar SesaZleblobebSi SesaZloa realuri ziani miayenoT maT. Mmkvlevarebma gamoikvlies , rom aseT SemTxvevaSi sinamdvileSi adamianebi agrovebdnen nakleb informacias , rac SemdegSi iyo mizezi naklebad warmatebuli gadawyvetilebebis. “ gafarToebul kvlevebs” mivyavarT kidev erT motivirebuli gansjis magaliTamde.

gansja : reziume

saerTod da mTlianobaSi ramdenad kargad arTmevs Tavs individi socialuri gansjis formirebis davalebas? Cven mier gadaxedili faqtebi gvaCveneben , rom socialuri gansjis racionaluri modelebs aseve gaaCniaT SesaniSnavi Secdomebi . socialuri gansja da misi Secdomebi warmodgenili 2.2 suraTze . mocemulma Sefasebam SeiZleba gamoiwvios 2 reaqcia . pirveli gamoixateba SewuxebiT imiTa Tu rogor aZlevs nebas individi Tavis apriorul molodinebs gandevnon da daaignoron mniSvnelovani informacia. Mmeore reaqcia _ es aris Careva. rogor SeuZliaT adamianebs ase kargad marTon TavianTi socialuri gansja , Tu maTi socialuri gansja aseTi damaxinjebulia?

dResdReisobiT zogierT mkvlevars gamoaqvs daskvnebi , rom racionaluroba yovelTvis ar warmoadgens ukeTes xerxs socialuri gansjis Sesafaseblad .

______ gansjis formirebebi


________potenciuri Secdomebi

2.2 suraTi _ socialuri gansja da misi Secdomebi.

informaciebis nakrebi

Ggadawyvetilebebis miReba imis Sesaxeb , Tu rogori informacia gamoviyenoT.

Aaprioruli molodinebis gamovlineba gadawyvetilebebis misaRebad, imisSesaxeb rac mniSvnelovani da arsebulia.

Uuunaroba SevamCnioT informaciaSi damaxinjebebi

nebadarTuli gavlena informaciis SerCevisas , romelic moicavs pirad miznebsa da motivebs.

Informaciis gavlenis mtkicebuleba calkeul SemTxvebSi

gamoviyenoT aproiruli molodinebi , rogorc saxelmZRvanelo informaciis ZiebisTvis.

gamoviyenoT ganwyoba mexsierebis xelmZRvanelobisTvis

Sekrebili informaciis

gaerTianeba

Ppovna imisa risi povnac gindaT , motivirebuli gansja .

Zalian cota informaciis gamoyeneba

Mmcdari informaciis gamoyeneba

informaciebis daulagebeli gaerTianeba


Aamis erTerT mizezs warmoadgens is , rom realuri samyaros pirobebi nawilobriv qmnian racionaluri modelebis gamoyenebas praqtikulad SeuZlebels. xSir SemTxvevaSi kvlevis socialuri informaca damaxinjebulia da arasakmarisi. Uufro metic calkeuli Secdomebi , romlebic vlindeba araswori meTodis miRebisas , gonebis saSealebiT , ar warmoadgenen did mniSvnelobas . magaliTad , Cven vivaraudeT gansazRvrul megobarTa jgufze , gamovyaviT maTi naTeli da cocxali cxovrebis stili , da ara pirovnuli niSnebi. . davuSvaT momavalSi gavarkvieT rom isini narkotikebs moixmaren , erTobian swrafi manqanebiT da mZime rokiT , da aman saerTod ar mogxiblaT. Cven SegviZlia CamovSordeT am jgufs da gaviCinoT axali sanacnobo am aRniSnuli damaxasiaTebeli niSnebis gareSe. is , rom Cven vatarebT dros gansazRvruli jgufis adamianebTan erTad , saerTod ar niSnavs imas rom Cven unda viurTierToboT maTTan cxovrebis bolomde . es samarTlianicaa urTierTobis gansjisas . erTxel gakeTebuli araswori gansja SeiZleba iyos gamosworebuli , imitom rom adamianebi amiT amowmeben informacias ,

SeiZleba ufro mniSvnelovanic ki iyos is faqti , rom xSirad adamianebisTvis did mniSvnelobas warmoadgens efeqturoba , rac moiazrebs informaciis swraf damuSavebas , da ara asprocentian sizustes . warmoidgineT informaciis sruli nakrebi , rasac adamianebi ejaxebian dRis ganmavlobaSi . Tundac erTi martivi qmedeba , rogoricaa gzaze gadasvla saWiroebs dakvirvebas sagzao niSnebze da SuqniSnebze, aseve transportze , fexiT mosiaruleebze quCaSi. Tu adamianebs marTla mouwevT formireba moaxdinon yvela am modelis , isini SesaZloa jer kidev fiqrobdnen TavianT gegmebze , Tu rogor gadavidnen gzaze ., Tumca am momentSi SesaZloa Seicvalos SuqniSnis feri da daeweros “ SeCerdiT” . sxva sityvebiT rom vTqvaT gamokveTili , rTuli da racionaluri gadawyvetilebebis miReba saWiroebs gansazRvrul dros . magram am datvirTul da dauwynarebel cxovrebaSi dro Zalian Zviri jdeba .

Sedegad adamianebi TavianT gamocdilebaze qmnian garkveul warmodgenas adamianebze da stuaciebze, iyeneben gzebs imisTvis rom swrafad da efeqturad gaukeTon formireba socialur gansjebs. Ees sulac ar niSnavs rom Cven mier demonstrirebuli Secdomebi,romelic warmoiSveba socialuri gansjis formirebis procesSi araa mniSvnelovani. Aaucileblad aman SeiZleba migviyvanon problemur Sedegamde romelsac adamianebi aformireben garkveulad mcdari gadawyvetilebiT da gansjiT. Uufro metic adamianTa swavleba Sesabamisi meTodiT logikuri azrovebisa SeiZleba aRmoCndes sasargeblo, adamianebs SeeZlebaT formireba ufro zusti gansjis, magaliTad gaecnen mcdar jgufur stereotipebs. Pprocesis formirebis srulyofileba gansjisa —mTavari amocanaa, mkvlevarebis winmdgari, romelic dakavebulia socialuri mtkicebulebeTi. Mmagram, es unda Catardes procesis gagebis konteqstSi rogorc yovelTvis gamoyenebul adamianebze.

Ggageba imisa rom, adamiani sinamdvileSi aformirebs gansjas, saWiroebs seriozul dakvirvebas. imformaciis Sekrebis qmedebam, problemebis gadacyveta, rogorc ukve iyo aRniSnuli, SeiZleba warmoadgendes davalebas romelic saWiroebs drois xarjvas da mniSvnelovan SesaZleblobebs imformaciis damuSavebisas. roca adamianis yuradgeba kocentrirebulia gansazgvruli gansjis formirebaze, mxolod misi patara nawili gamoiyeneba sxva davalebebis Sesrulebaze, iseTebze rogoricaa garemoebebis monitoringi, sxva problemebis gadaWra da ase Semdeg. gvrCeba STabeWdileba rom, mexsiereba moicavs ganusazRvrel SesaZleblobebs. gaixseneT magaliTad Tu ramdeni popularuli simgeris teqsti iciT. Aan ifiqreT yvelaze visac icnobT. Ees magaliTebi gvaCveneben imas Tu ra raodenobis imformaciis Senaxva SvegviZlia Cvens TavSi da Sesabamis momentSi mniSvelovani imformaciis gaxseneba. Aam mxriv saWiro imformaciis amoRebisas vwyvetT Sesabamis problemebs da dros ar vkargavT sxva arasaWiro imformaciebze.es gvexmareba garSemo myofi realobis aRqmaSi. Ees procesi mimdianreobs swrafad, efeqturad da xSirad avtomaturad, specialuri miznebisa da gacnobierebebis gareSe da rogorc wesi irCevs sqemebis gamoyenebas.

s q e m e b i

sqema warmoadgens codnis organizebul da struqturirebul krebuls. codnas raime stimulis Sesaxeb. is moicavs imformacias gagebisa an stimulis Sesaxeb, romelic kavSirSia sxvadasxva FfaqtebTan, romelic gvaqvs damokidebulebebis specifiuri magaliTebi: sqmebi SeiZleba moergos gansazRvrul adamianebs, scocialur rolebs, sakuTar Tavs, gansazRvrul obiqtze damokidebulebas, stereotipebs jgufebisas an Cveulebrivi movlenebis miRebisas.

sqemebs tipiuri movlenebisTvis qvia scenarebi. scenarebi warmoadgens standartul qceviT molodinebs drois garkveul periodSi. erTerTi scenari SeiZleba iyos kazaxuri saWmeli garkveuli jgufis adamianebisTvis iaponur restoranSi. Yvela lagdeba magidasTan da oficiants moaqvs meniu. zogierTi magidasTan mjdomi laparakobs erTdroulad, asaxeleben TavianT sayvarel kerZs, im dros roca sxvebi iZaxin rom ar ician ra SeukveTon, da iTxoven daxmarebas Tu ra airCion. Semdeg adamianebi Tvals adevneben menius da kamaToben imis Sesaxeb Tu romeli supi airCion.

Cven SegviZlia SevadginoT msgavsi scenarebi sxva SemTxvevebis, ritualis msgavsi, rogoricaa magaliTad bavSvis dabadeba, sulis miReba, gamocdis Cabareba an kalaTburTis TamaSi. mTavari mniSvneloba scenarisa warmoadgens mis droSi Semofarglulobas. Sedegi misi ganviTarebis da is rom warmoadgens martiv SeTanxmebas mTlianobasTan.

sqemebs da scenarebs aqvT didi mniSvneloba ise rogorc adamianebi orientirebas axdenen maTze garSemo situaciis interpretaciisas. Ees niSnavs rom, yovelTvis roca Cven vejaxebiT axal situacias Cven ar viwyebT mis xelaxla gagebas. Aamis nacvlad Cven viRebT mexsierebidan codnas Sesabamisi situaciebis Sesaxeb, romelic gvqonda warsulSi interpretaciis formirebisTvis da zustad maSin sqemebi gvexmareba davamuSaoT informacia. isini gvexmareba Cven gaverkevT imaSi Tu ra situaciis aspeqtebi an stimulebi arian mniSvnelovani, gvexmareba struqturirebaSi da informaciis organizebaSi. sqemebi nebas gvrTaven Cven ukeT gavigoT axali monacemebi, organizeba gavukeToT detalebs da Zalian swrafad davamuSavoT informacia, Sesabamis sqemebSi. xandaxan sqemebi SeiZleba dagvexmaros adamianebs aramarto interpretaciisas da axali informaciis Sefasebisas, aramed arsebuli problemis gadaWrasa da saWiro informaciis damatebaSi.

s q e m e b i s s t r u q t u r a

mniSvelovan gansakuTrebulobas sqemisas warmoadgens maTi ierarqiuli struqtura. is Seicavs zogierT saerTo abstraqtul elementebs da zogierT specifikur konkretul elementebs, romlebic damokidebulia erTmaneTze. davuSvaT rom Cven gvaqvs sqema “ koqteilis saRamo”. Cven viciT rom amgvari Sexvedrebi rogorc wesi tardenba dRis meore naxevarSi an saRamos, rogorc wesi vinmes saxlSi. Aam saRamos eswrebian stumrebi da rogorc wesi maspinZelebi; saRamos iZlevian cota saWmels da bevr sasmels. rogorc wesi adamianTa urTierTqmedeba mdgmareobs imaSi rom isisni fexzemdgomela laparakoben erTmaneTSi da ar adevneben Tvalyurs raime erT movlenas.

92-95 naTargmni igi Cemi, Zmobilo..

maxasiaTeblebi SedarebiT umniSvneloa, magram amis nacvlad mas SeiZleba aintresebdes sxva adamianis gulmodgineoba da misi religiuroba.

Cven aRvniSneT, rom adamianebs gaaCniaT sakuTari “me’-s sqemebi. rac aris organizebuli struqturebi sakuTari Tavis Sesacnobad, romlebic Seadgenen maTi me-koncefciis mniSvnelovan blokebs. sakuTari “me”s sqemebi moqmedeben aramarto imaze, Tu rogor aRiqvamen adamianebisakuTar Tavs, aramed imazec, Tu rogor aRiqvamen isini sxvebs. Aadamianebi gamoiyeneben sakuTari “me”s sqemebs sxva adamianTa qcevis sainterpretaciod. Mmag, mamakaci, romlisTvis Zlier mniSvnelovania misi mamakacuroba, metad iqneba midrekili sxva adamianTa qcevis interpretacia moaxdinos maTSi mamakacurobis arsebobis an ararsebobis mixedviT. Aadamianebi aseve aniWeben mniSvnelobas sxva adamianis Sesaxeb informacias, Tu is Seesabameba maTi sakuTari “mes” sqemebs; da sxva adamianze STabeWdilebis formirebisas ixseneben met dawvrilebiT masalas. Aase, mag, Tu ganaTlebulobas TqvenTvis aqvs mniSvneloba, Tqven metad SamCnevT ganaTlebulia Tu ara sxva adamiani da gaixsenebT am informacias mogvianebiT, masze fiqrisas.

Aadamianebs sxvadasxva xarisxiT esaWiroebaT es struqturebi, e.i. arsebobs gansxvaveba imaSi, ramdenad sWirdebaT maT SeimuSaon da gamoiyenon sqemebi wina cdis gasamartiveblad. zogadad, SeiZleba iTqvas, rom adamianebi, romelTac aqvT struqturirebis didi moTxovna, metad arian midrekili daeyrdnon kognitur sqemebs, vidre isini, romlebSic es moTxovnileba dabalia. Secnobis am tipis Sesabamisad, dasrulebulobis moTxovnilebas, rac warmoadgens survils kiTxvaze zusti pasuxis miTiTebisa, da gaurkvevlobis mimarT antipaTias aseve, miyavT adamianebi sqemebis gamoyenebasTan, rac warmoadgens xelmisawvdomi informaciis ufro dawvrilebiTi damuSavebis sruliad sapirispiro meTods.

Mmiznebi

Ggarsamyarodan informaciis gadasamuSaveblad gamoyenebuli sqemebis SerCeva eyrdnoba aseve miznebs, rasac adamiani uyenebs sakuTar Tavs garkveul situaciaSi. rogorc vxedavT – sqemuri-es aris mxolod ubralo asaxva garemodan Semosuli informaciisa. Aadamianma aqtiurad unda moaxdinos informaciis organizeba ufro abstraqtul, kognitur struqturad. Dda erT-erTi faqtori, rac ganapirobebs am maorganizebeli kognituri organizaciis dasawyiss, aris individis miznebi. rodesac Cven gvaqvs garkveuli mizani, mag, rodesac vcdilobT gavixsenoT, ra gviTxra X-ma, an viRacis Sesaxeb STabeWdilebas viqmniT, Cven vaxdenT am iformaciis garkveuli saxiT, Cveni konkretuli miznebis Sesatyvisad organizebas.

rodis gamoiyeneba sqemebi?

sqemebs didi mniSvneloba aqvT, imitom rom isini gvexmarebian swrafad gaviazroT sakuTari gamocdileba. Cven rom ise mivudgeT yvela situacias,TiTqos pirvelad SevxvdiT mas, Cven CixSi SevidodiT da Cveni yoveldRiuri cxovreba ubralod SeuZlebeli iqneboda. amgvarad, sqemebi Cveni socialuri ganswavlis produqtia; isini warmoadgenen socialur kategoribs, romelTac Cven viyenebT imisTvis rom SevicnoT im adamianTa qcvebi, romelTac vxvdbiT da is situaciebi, raSic aRmovCndebiT.

rogorc aRvniSnavdiT, informaciis sqematurad daSvebas aqvs garkveuli nakli. zogjer Cveni sqemebis safuZvelze CvenSi formirdeba araswori warmodgenebi adamianebsa da situaciebze. Cven rom SegveZlos meti yuradReba mivaqcioT Cvens gankargulebaSi arsebul informacias, imis nacvlad, rom naadrevi daskvnebi gamovitanoT Cveni sqembis Sesatyvisad, - garkveul Secdomebs Tavidan avicilebdiT. Mmag, mraval situaciaSi Cvens mier adamianebis mikuTvnebas iseTi kategorieebisadmi, rogoricaa “myvirala”, zedmetad Tavdajerebuli”, qedmaRali” da “konservatiuli” – SeiZleba ar hqondes didi mniSvneloba, magram Tu es adamiani mamaa im gogonasi, visTanac Sexvedras vimedovnebT, Tqven SeiZleba meti yuradReba dauTmoT mis Tvisebebs da Sxedulebebs.

informaciis damuSavebis ori procesi

Ggansxvavebuli sqemebis swraf evristikaze dafuZnebul gamoyenebasa da Sexedulebis faqtebze dafuZnebul sistematizirebul da Tanmimdevrul formirebas Soris gamoyofen, socialuri ffsiqologebisTvis mniSvnelovan Temas, kerZod – sul cota, ori sruliad gansxvavebuli moTodis arsebobas, romelTa meSveobiT adamianebs SeuZliaT TavianTi Sxedulebebis formireba. Aam process hqvia Sexedulebis formirebis ori principis modeli. Aam modelis Sesatyvisad, adamianbs SeuZliaT informaciis damuSaveba evristikul formaSi, rac gulisxmobs sqemebis arsbobas da ar saWiroebs did Zalisxmevas; anda sistemetizirebuli formiT, rac iTxovs kognitur gaazrebas, dafuZnebuls garkveul socialur faqtebze. ra SemTxvevaSi mivapyrobT met yuradRebas sqemebs da naklebs – faqtebs, romlebic gagvaCnia da ra SemTvevaSi viqceviT piriqiT?

Sedegze damokidbuleba. erTi pirobaTagani, rac ganapirobebs sqemebis naklebad xSir gamoyenebasa da did yuradRebas informaciisadmi, aris Sedegze damokidebuleba. rodesac Tqveni Sedegebi damokidebulia sxva adamianis saqcielze, Tqven met yuradRebas aqcevT adamians; aseve, informacias romelic ar Seesabameba sqemas, savaraudod, imitom rom is meti Sinaarsis Semcvlia. rodesac saqme exeba Sedegs, adamianebi miiswrafian moipovon mti informacia sxva adamianebis Sesaxeb. Mmag, biznesmenebs meti axsovT konkurenti gufis wevrebis Sesaxeb, vidre ara konkurentebisa.

Ppasuxismgebloba da/an aucilebloba sizzustisa – es kidev erTi pirobaa, rac ganapirobebs, rom adamianebi met yuradRbas aqceven faqtobriv monacemebs da naklebs-Tavis sqemebs. rodesac adamainebs uxdebaT TavianTi gadawyvetilebis dasabuTeba sxva adamianTa darwmunebis mizniT, rac niSnavs pasuxismgeblobis gazrdas, isini cdiloben ar Semoifarglon sqemebiT da meti yuradRebiT Seiswavlon monacemebi. rodesac gekiTxebian, Wkviania Tu ara vinme talantis mqone Serekili, Tqven SeiZZleba mimarToT Tqvens sqemas, romelic geubnebaT, rom aseTi Serekilebi, rogorc wesi, Wkvianebi arian. Tumca, Tu Tqven unda gadawyvitoT am Serekilis Tqvens sadiskusio klubSi miReba-armiRebis sakiTxi, Tqven SesaZloa moisurvoT meti informaciis mopoveba niWier Serekilze.

Ddrois wesi. naTqvamis sapirispirod zogierTi faqti cxadyofs sqemebis upiratesobas monacemTa zedmiwevniT gamoyenebasTan SedarebiT. Mmag, rodesac adamianebi ayalibeben STabeWdilebas an Rebuloben gadawyvetilebas droiT SzRudul pirobebSi, met wilad gamoiyeneba sqemebi. erT-erTi gamokvlevis monawileebs Txoves gamoeTqvaT Tavisi mosazrebebi garkveul TanamdebobebTan mdedr. Dda mamr. sqesis kandidatebis Sesatyvisobis Sesaxeb. rodesac gadawyvetilebebi miiReboda droiT SezRudul pirobebSI, yvela monawilem-mamakacebmac da qalebmac, romelTac konservatiuli Sexeduleba hqondaT qalis rolze sazogadoebaSi, gamoavlines diskriminacia pretendenti qalebis mimarT. rodesac droiTi SezRudva ar iyo, diskriminacia pretendenti qalebis mimarT naklbad TvalSisacemi iyo. amgvarad, droSi SezRudvis pirobebSi kvlevis monawileni Tavisi mosazrebebis formirebisas mimarTavdnen im sakuTar sqemebs (rac exeboda qalebs da kacebs samuSao pirobebSi), xolo roca maT hqondaT faqtebis ganxilvis dro da SeeZloT gaerkviaT, rom mdedr. sqesis pretendentebs hqondaT, sul cota, igive samuSao kvalifikacia, rac mamr. sqesis pretendentbs, maTi cudi winaswarganwyoba qalebis mimarT gacilebiT dabali iyo.

Cven aseve mivmarTavT Cvens sqembs im SemTxvevebSi rodesac Cvens xelT arsebuli mTeli informacia Seesatyviseba Sesabamis sqemas da rodesac ar gvaqvs monacemebis ufro zedmiwevniT Seswavlis motivacia. Tumca, rodesac gveubnebian, rom dvaleba Zalze mniSvnelovania, an rodesac informaciis nawili ar Seesatyviseba sqemas, Cven, didi mosalodnelobiT CaverTvebiT monacemTa damuSavbis sistemur procesSi.

Ddaskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom rodesac situacia iTxovs sizustes, adamianebi cdiloben ufro yuradRebiT ganixilon monacemebi da zogjer uari Tqvan sqemebis gamoyenebaze dafuZnebul daskvnaze. maT SeiZleba moiTxovon damatebiTi informacia da miaqcion gansakuTrebuli yuradReba im nawils, rac ar Seesatyviseba sqemas. Ffaqtebze orientirebuli daskvnebis ufro meti albaTobiT gamoyenebis pirobebi aris Sedgze damokidbuleba, pasuxismgebloba da sxva situaciuri stimulebi, romlebic iTxoven sizustes. Dda piriqiT, sxva pirobebma SeiZleba gaaqtiuron sqemebis gamoyenebaze dafuZnebuli informaciis damuSavbis procesi. kerZod, yovelgvrma zewolam romelic moiTxovs msjelobis formirebas mokle droSi an Camoyalibebas naTli da garkveuli saxiT, rac saSualebs iZleva advilad gadavceT igi sxva adamianebs, SeiZleba ganapirobos sqemebis gamoyeneba.

sqemebis moqmedebebi

sqemebis gamoyenebas informaciis damuSavbisas mniSvneloba aqvs ara marto iimitom rom is gvexmareba vimsjeloT da miviRoT dskvna, aramed imitomac rom sqemebi aris saxlmZRvanelo sxva adamianebTan urTierTobisTvis. erT-erTi faqtorTagani, rac qcevis mimarTulebaze axdens gavlenas – esaa moqmedebis idnTifikacia.

M moqmedebis idenTifikacia

Tu Tqven CarTuli xarT raRac qceviT aqtSi, mag, celavT mindors da viRac gekiTxebaT imis Sesaxeb Tu ras akeTebT, Tqven SeiZleba mas SexedoT gakvirvebiT. Ra, naTeli araa, ras akeTebT? MMmagram volaCelis da vegneris SemuSavebuli Teoria amtkicebs, rom nebismiri qceva SeiZleba identificirebuli iyos ramdenime sxvadasxva xerxidan nebismieriT. ra Tqma unda, Tqven kreWT balaxs, da es iqneboda yvelaze TvalnaTeli pasuxi kiTxvaze. Mmagram Tqven SeiZleba balaxs kreWdeT mxolod imitom, rom amis dro movida, an amas akeTebdeT imitom, rom deda asiamovnoT, raTa man, Tavis mxriv, saRamos manqana gaTxovoT( Sens SemTxvevaSi, lui, maionzi gaWamos). Aase, rom, SeiZleba qmedebis idenTifikacia qcevis sakmaod dabal safexurze an ufro maRal safexurebze, raime miznis misaRwevad.

idenTifikaciis Toria amtkicebs, rom garkveul qmedebaze msjeloba, am qmedebis aRqma aisaxeba qcevaze. Ddabal doneze identificirebuli qmedebebi metad eqcevian im konteqsturi gavlenebis qveS, romlTac SeuZliaT qmdebis gadayvana identifikaciis ufro maRal doneebze. Mmag, Tu gverdiT Cavlili mezobeli getyviT: “vxedav, ezos alamazeb.”-aman SeiZleba TqvenTvis dasaxos ufro maRali mizani, vidre ubralod balaxis gakreWvaa. Mmisma Sefasebam SeiZleba sxva qceviT aqtebamde migiyvanoT, rac Seesabameba mocemul mizans. Mmag, buCqebis gakreWvamde, an winkaridan frinvelebis kvalis Camorecxvamde. Dda piriqiT, Tu Tqven Tavidanve daaindentificireT Tqveni qmedeba ufro maRal doenze (gakriWo balaxi imisTvis, rom dedam manqana gaTxovos), mezoblis zemoTxsenebul SeniSvnas Tqvens qcevaze naklebi gavlena eqneba. Tqven SeiZleba TqvenTvis gaiRimoT:”sulac ar virjebi amisTvis.”

Ofro maRal safexurze identificirebuli qmedebebi gamoirCeva ufro maRali xarisxis moqnilobiT, vidre dabal safexurze identificirebuli qmedebebi. Mmag, Tu Tqveni qmedeba moniSneT, rogorc ubralod balaxis gakreWva, xolo Tqvens balaxis sakreW manqanaSi gaTavda benzini, qmedeba damTavrdeba. xolo Tu Tqvni imedeba identificirebuli iyo, rogorc dedisTvis siamovnebis miniWeba, rom mas Semdeg TqvenTvis manqana eTxovebina,-benzinis gaTavebis Semdeg Tqven daiwyebdiT raRac sxva saqmis Zebnas, rom migeRwiaT dasaxuli miznisTvis. Mmag, buCqebs gakreWdiT an manqanas garecxavdiT. ( an fiqrias etyodi sulac ar gavxar imas rasac gavxar da Teonas jer ararsebul manqanaSic Tavisuflad Caetevio :p)

წარმატებული ქმედება, ჩვეულებრივ, იდენტიფიცირდება საკმაოდ მაღალ დონეზე, მაშინ როცა წარუმატებელი ქმედება ეშვება იდენტიფიკაციის საკმაოდ დაბალ დონეზე. მაგალითად, ჩვენი ისეთი ქმედების, როგორიცაა ბალახის მოთიბვა, იდენტიფიკაცია დაეშვება დაბალ დონეზე, როცა ამის გაკეთება მოგვიწევს ქვებისა და ბუჩქების პირობებში. ჩვენ, უფრო მეტად, შევცვლით ჩვენი ქმედების იდენტიფიკაციას ”ბუჩქის გარშემო ბალახის გაკრეჭის მცდელობით” ან ”ქვის შემოვლის” მცდელობით, ვიდრე მისი ”ძირში მოთიბვით”.

რაში მდგომარეობს ქმედების იდენტიფიკაციის თეორისი არსი? ზოგჯერ ჩვენი ქმედების იდენტიფიკაციის დონე ხელს გვიშლის სიტუაციის მთლიანობაში აღქმაში. მაგალითად- ახლობელგარდაცვლილი ადამიანები იმიტომაც გადაიტანენ ხოლმე დაკრძალვას თუ პანაშვიდს, რომ არ ფიქრობენ იმ ადამიანის სიკვდილზე, არამედ თავიანთი ყურადღება გადააქვთ ქმედების დაბალ დონეზე. მაგალითად, გარდაცვლილისთვის შესაფერისი ტანსაცმლის არჩევაზე ან იმაზე, რომ ყველა დამსწრეს ეყოს საჭმელი. მეორე მაგალითი შეიძლება ვნახოთ ვოლაჩერსა და ვაგნერის კვლევებში, რომლებიც ამტკიცებენ, რომ ადამიანებს, რომლებიც სჩადიან დანაშაულს აქვთ ტენდენცია ყურადღება გაამახვილონ ისეთი დაბალი დონის იდენტიფიკაციებზე, როგორიცაა ”მივაღწიო მეორე სართულის ფანჯარას”. და არა ისეთი მაღალი დონის იდენტიფიკაციაზე, როგორიც ”მოვიპარო რამე იმ ბინაში”. ორივე შემთხვევაში ადამიანებს შეუძლიათ გაექცნენ თავისი ქმედების უარყოფით ასპექტებს, როცა იდენტიფიცირება ხდება დაბალ დონეზე.

ჰიპოთეზის დამადასტურებელი შემოწმება

ჩვენ ვიღებთ ინფორმაციას სხვა ადამიანების შესახებ სხვადასხვა ხერხებით. ჩვენ შეიძლება რამე გვესმოდეს ადამიანის შესახებ მანამ, სანამ მას გავიცნობთ. ან ჩამოვიყალიბებთ რამე შთაბეჭდილებას იმის შესახებ, თუ რა ტიპის ადამიანია, ეს მისი ქცევიდან გამომდინარე. იმისგან დამოუკიდებლად თუ როგორ გვიყალიბდება შთაბეცდილება სხვა ადამიანზე, ჩვენ შეიძლება ძალიან სწრაფად შევიქმნათ აზრი თუ რას წარმოადგენს ეს ადამიანი. ჩვენი ურთიერთობისას ამ კონკრეტულ ადამიანთან ეს იდეები და სქემები როგორ ახდენენ გავლენას ჩვენს ქცევაზე?

მრავალრიცხოვანი კვლევები აჩვენებენ, რომ ადამიანებს აქვთ ტენდენცია მოიქცნენ სხვა ადამიანებთან მიმართებაში ისე, რომ საუდასტურდეთ თავიანთი რწმენები ამ ადამიანების შესახებ. ადამიანები იყენებენ ურთიერთქმედების სტრატეგიას იმისთვის, რათა მიიღონ მათგან ინფორაცია, რომელიც ადასტურებს მათ სქემებს.

როგორ ხორციელდება ეს პროცესი? დავუშვათ თქვენ გაიგეთ, რომ ნათია, თქვენი ჯგუფელი მონაწილეობას იღებს სკოლის მხარდამჭერი საზოგადოების მუშაობაში. თქვენ სწრაფად აყალიბებთ მის ხატს - ისაა კომუნიკაბელური, ფიზიკურად განვითარებული და ენერგიული ადამიანი. თქვენ , მასთან ლაპარაკისას, შეეკითხებით სპორტის რა სახეობითაა დაკავებული, რომელ წვეულებაზეა ის ნამყოფი ამწელს ან რას ფიქრობს იმ შეჯიბრებებზე, რომელშიც მიუღია მონაწილეობა და ა.შ. ყველა ამ ინფორმაციამ უნდა დაადასტუროს თქვენი წარმოდგენა მასზე, როგორც ადამიანზე, რომლსაც აინტერესებს მის ირგვლივ მყოფი გარესამყარო, არის ფიზ.განვითარებული და უყვარს გართობა. თუმცა, მასზე 2კვირის დაკვირვების შემდეგ, შეიძლება აღმოაჩინოთ რომ ის საკმაოდ მორცხვია, კონცენტრირებულია თავის შინაგან სამყაროზე, ფიზიკურად არც ისე განვითარებული და სულაც არაა მხარდამჭერი ჯგუფის კაპიტანი, თუ წამყვანი წევრი, ის უბრალოდ ინფორმაციის მოწოდების კოორდინატორია და პასუხისმგებელია იმაზე, რომ სკოლის გუნდი ჩასვას ავტობუსში და გააგზავნოს იმ ქალაქში, სადაც თამაში ტარდება. თქვენ, ალბათ, გაგიკვირდებათ, როგორ შეცდით. თუმცა, როცა წარსულს გადახედავთ, აღმოაჩენთ რომ ნათიას არაფერი გაუკეთებია იმისთვის, რომ თქვენ შემცდარიყავით. უფრო მეტიც, თქვენ თვიტონ შეიყვანეთ საკუთარი თავი შეცდომაში, როცა ცდილობდით მიგეღოთ ის ინფორმაცია, რომელიც დაადასტურებდა თქვენს წარმოდგენას მის შესახებ. საერთოდ სტუდენტები სპორტის რომელიმე სახეობით არიან დაკავებულნი, როგორც წესი, და ერთი-ორ წვეულებასაც ასწრება უმეტესობა (აქ საუბარია აშშ-ს სტუდენტებზე), ნათიაც მათ რიცხვს მიეკუთვნება და მოგეცათ კიდეც ასეთი ინფორმაცია.

ამ პროცესს დაერქვა ”ჰიპოთეზის დამადასტურებელი შემოწმება” და დემონსტრირებულ იქნა განსხვავებულ გარემოებებში. მაგალითად, სნაიდერი და სვან-ი ეუბნებოდნენ კოლეჯის სტუდენტებს, რომ მათ უნდა მოეხდინათ სხვა სტუდენტის ინტერვიუიერება. ან სტუდენტების ნახევარს უნდა დაედგინათ იყო თუ არა ეს სხვა სტუდენტი ექსტრავერტი, ხოლო ნახევარს უნდა დაედგინა იყო თუ არა ეს სტუდენტი ინტრავერტი. შემდეგ ყველა მონაწილეს მიეწოდა კითხვების ნაკრები ინტროვერსიისა და ექსტრავერსიის შესაფასებლად, რომელთაგანაც მათ უნდა აერჩიათ ის კითხვები, რომლებსაც დაუსვამდნენ ამ მეორე სტუდენტს. სტუდენტები, რომლებსაც უნდა დაედგინათ ექსტრავერსიის შესახებ, ამოირჩიეს ის კითხვები, რომლებიც ეხება ექსტრავერსიულობას. (მაგალითად: „რას გააკეთებდით იმ შემთხვევაში თუკი წვეულებაზე გაგჩნდებოდათ სურვილი სხვების უფრო მეტი გამხიარულებისა?“). ხოლო ვინც ადგენდა ინტრავერტულობას, ის ირჩევდა კითხვებს, რომლებიც ეხება ინტრავერსიულობას (მაგ. „რა ფაქტორები გიშლით ხელს რომ სხვებთან გაიხსნათ?“). თავის მხრივ ეს კითხვები მიუთითებდნენ წარმოადგენენ თუ არა გამოკითხული სტუდენტები უფრო მეტად ექსტავერტებს ან ინტრავერტებს მხოლოდ იმიტომ რომ ისინი პასუხობდნენ ამ მოცემულ კითხვებს. მიუხედავად იმისა, რომ ზოგიერთი კვლევით იყო მიღებული ჰიპოთეზის დამადასტურებელი შემოწმების მოქმედების მტკიცებულება, არსებობს პირობები, რომლებშიც იმის შესაძლებლობა, რომ ჩვენ დავიწყებთ ჰიპოთეზის დადასტურებას შერჩევითად მიმართულების მიმცემი კითხვების გამოყენებით, უკიდურესად მცირეა.სანდო ინფორმაციის მოთხოვნილება ამცირებს ამცირებს შერჩევითობის დონეს საკუთარი მოსაზრების დამამტკიცებელ ინფორმაციაზე მუშაობის დროს. მაგალითად, როდესაც ადამიანები მოელიან რომ მომავალში მათ მოუწევთ სხვა ადამიანებთან მუშაობა, ისინი სვამენ უფრო ღრმა კითხვებს და ნაკლებად იყინებენ ისეთ ტექნიკას, რომელიც ეფუძნება პრინციპს „კითხვა–პასუხი“.

თვითაღსრულებადი წინასწარმეტყველება. ზოგ შემთხვევაში გარკვეული ადამიანის შესახებ არსებული წინასწარი სქემა გავლენას ახდენს არამარტო იმაზე თუ რა ინფორმაციის მიღება გვსურს მისგან, არამედ იმ მომდევნო დასკვნაზე, რომელსაც ჩვენ ჩამოვიყალიბებთ. მან ასევე შეიძლება გავლენა მოახდინოს ამ ადამიანის რეალურ ქმედებებზე და საკუთრი მე–ს აღქმაზე. როდესაც ერთი ადამიანის მიერ მეორე ადამიანის შესახებ ცრუ მოლოდინებს მივყავართ იქამდე, რომ ეს უკანასკნელი ავლენს იმ თვისებებს და ქცევის თავისებურებებს, რომლებასც მისგან მოელიან, ამ მოვლენას ეწოდება თვითაღშრულებადი წინასწარმეტყველება. მაგალითად, მკვლევარებმა აჩვენეს კოლეჯის სტუდენტებს საქაღალდე ინფორმაციით საერთო საცხოვრებელში მცხოვრები გოგონას შესახებ და ამ საქაღალდეში მათ ჩადეს ფოტო, რომელშიც ერთ შემთხვევაში ის გამოიყურებოდა ძალიან მიმზიდველად და მეორეში ძალიან არამიმზიდველად. სინამდვილეში ეს ფოტოები იყო, რა თქმა უნდა, ყალბი. შემდეგ ამ სტუდენტ ბიჭებს სთხოვეს დაერეკათ მასთან ვისი საქაღალდეც მოხვდებოდა მათთან და დალაპაკებოდნენ 10 წუთის მანძილზე. საუბარი იწერებოდა ფირზე და აღმოჩნდა რომ მამაკაცები, რომლებიც თვლიდნენ რომ ელაპარაკებოდნენ მიმზიდველ გოგოს, უფრო გულითადად ესაუბრებოდნენ, ვიდრე ისინი, ვისაც ეგონათ, რომ ელაპარაკებოდნენ არამიმზიდველ გოგოს. ასევე აღსანიშნავი იყო ის, რომ იმ გოგონებს, რომლებასც მიეწერბოდათ მომხიბვლელობა,სხვა სტუდენტები, რომლებიც უსმენდნენ ამ ჩანაწერებს, მათ ახასიათებდნენ, როგორც უფრო მეგობრულებს, სასიამოვნოებს და კომუნიკაბელურებს, ვიდრე მათ, ვისაც მიეწერბოდათ არამომხიბვლელობა. თვითაღსრულებითი წინასწარმეტყველების ვარიანტები ფართოდ იყო დემონსტრირებული სხვადასხვა კვლევაში.

როდის ცვლის მოლოდინი მე–კონცეფციას. მაშასადამე ჩვენი განცდის არსი მდგომარეობს იმაში, რომ სქემები იმდენად გავლენიანნი არიან, რომ არამარტო გარემოდან მიღებული ინფორმაციის ინტერპრეტაციის ხერხს ადგენენ, არამედ გვეხმარება ეს გარესამყარო მოვიყვანოთ სქემასთნ შესაბამისობაში. რა თქმა უნდა, ეს ყოველთვის ასე არ არის. მაგალითად, ზოგჯერ ადამიანები თვლიან, რომ სხვა ადამიანების აზრი საკუთრი თავის შესახებ არ შეესაბამება სიმართლეს. შესაბამისად, ამ „სხვებს“ შეიძლება გაუჩნდეთ მოტივაცია, რომ დაუდასტურდეთ ამ მოსაზრებების სიმცდარე. მაგალითად, თუ ლექტორმა, რომლის აზრიც თქვენთვის მნიშვნელოვანია, დაინახა თქვენი სულელური საქციელი თქვენი მეგობრის მიმართ, თქვენ შეგექმნებათ ძლიერი მოტივაცია იმისა, რომ გამოასწოროთ (აამაღლოთ) ამ ლექტორის წარმოდგენა თქვენს თავზე.

ვისი მოსაზრება გაიმარჯვებს? არასწორი შეხედულება აღმქმელისა თუ ობიექტის მიერ იმის მცდელობა რომ დაარწმუნოს ის თავის „სიკარგეში“. თავის კვლვებში სვანმა და ილაიმ სცადეს მიბრუნებოდნენ ამ საკითხს განიხილავდნენ რა აღმქმელის დარწმუნებულობას თავის მოლოდინებში და ობიექტის წარმოდგენებს საკუთრ თავსა ზედა:D თავდაპირველად, აღმქმელებმა ჩამოიყალიბეს როგორც მყარი, ისე სუსტი მოლოდინები ობიექტების შესახებ. ამასთან, ეს მოლოდინები არ ემთხვეოდა ამ უკანასკნელთა მე–კონცეფციას. ასე მაგალითად, ზოგიერთ აღმქმელს უმტკიცებდნენ რომ ობიექტი იყო ექსტრავერტი, როცა სინამდვილეში იყო ინტრავერტი და პირქით. შმდეგ აღმქმელები ურთიერთქმედებდნენ ამ ობიექტებთან, რომლებსაც ქონდათ ან შედარებითი ან მყარი წარმოდგენა თვიანთ ინტრავერსიასა და ექსტრავერსიის შესახებ. შედეგებმა აჩვენეს, რომ ობიექტის მიერ საკუთარი თვის შესახებ წარმოდგენა უფრო ძლიერი ფაქტორი აღმოჩნდა აღმქმელის საბოლოო წარმოდგენის ჩამოყალიბებაში, ვიდრე აღმქმელის მოლოდინები და მხოლოდ იმ შემთხვევაში გადაწონა აღმქმელის მოლოდინებმა ობიექტის მიერ საკუთარი თვის შესახებ წარმოდგენა, როდესაც ამ უკანასკნელს რეალურადაც არ ქონდა ზუსტი წარმოდგენა თავის ინტროვერსია–ექსტრავერსიის შესახებ.ანუ ძირითადი იდეა იმაში მდგომარეობს, რომ აღმქმელის მოლოდინებს შეუძლიათ გავლენა მოახდინონ ობიექტის ქცევაზე, მაგრამ ისინი არ აიძულებენ ობიექტს იმოქმედონ თავიანთი თავის შესახებ წარმოდგენების საწინააღმდეგოდ.

მაშასადამე, შეგვილია აღვნიშნოთ, რომ სქემებისა და ინფორმაციის სქემატური დამუშავების მნიშვნელობა განსაზღვრულია რამდენიმე მიზეზით. ისინი გვეხმარება ორგანიზება გავუკეთოთ წარსულ გამოცდილებას იმ მეთოდებით. რომლებიც გამოსადეგია ახალ სიტუაციებშიც. ისინი მონაწილეობენ ახალი ინფორმაციის გადამუშავებაში და ადგენენ რა შეესაბამება სქემას და ასევე შეუძლიათ ითამაშონ სოციალური ურთიერთქმედების პროცესში ქცევის ჩამოყალიბებისთვის ეფექტური მიმართულების მიმცემის როლი.

No comments:

Post a Comment